Šviežias vėrimas dažniausiai reikalauja ne sudėtingos priežiūros, o šiek tiek disciplinos. Vos įsivėrus naują papuošalą labai lengva pradėti daryti per daug: dezinfekuoti stipresnėmis priemonėmis, sukioti auskarą, valyti kelis kartus per dieną bei nuolat tikrinti, ar viskas gerai.
Kitais kartais galime būti pernelyg neapdairūs: užkabinti vėrimo vietą rengdamiesi, prispausti miegodami, per anksti pakeisti papuošalą ar išvis pamiršti priežiūrą tada, kai atrodo, kad žaizdelė jau apgijusi.
Ir nors viena tokia klaida dažniausiai nėra priežastis nerimauti, nuolatinis dirginimas gali gerokai prailginti gijimo laiką. Jei vėrimo kanalas bus nuolat traumuojamas, jis gali išsikreipti ir papuošalas nebeatrodys taip, kaip buvo numatyta jį veriant.
Dar viena situacija, su kuria kartais susiduriame studijoje – vėrimas, kuris po daugelio mėnesių ar net metų vis dar šlapiuoja ir nuolat dirgsta. Tai nebūtinai reiškia, kad su pačiu vėrimu kažkas „negerai“. Kartais organizmui tiesiog nebūna suteiktos sąlygos gijimo procesui užbaigti.
Todėl pravartu žinoti ne tik ką daryti, bet ir ko geriau nedaryti. Štai klaidos, kurias pastebime dažniausiai.
Kaip atrodo tinkamai gyjantis vėrimas?
Pirmosiomis dienomis po vėrimo visiškai normalu pastebėti nedidelį patinimą, paraudimą ar jausti lengvą diskomfortą. Vėrimo vieta gali būti jautresnė, o aplink auskarą paprastai susidaro šiek tiek limfos „traiškanėlių“.
Šviežias vėrimas yra žaizda, todėl organizmas natūraliai į jį reaguoja. Svarbiausia stebėti, kaip situacija keičiasi laikui bėgant, ir nebandyti kiekvieno mažo pokyčio „sutvarkyti“ agresyviomis priemonėmis. Būtent pastarosios – pirmoji klaida.
1. Nuolatinis dezinfekavimas
Alkoholis, vandenilio peroksidas ir įvairios stiprios antiseptinės priemonės Lietuvoje vis dar labai populiarios. Tarp dažnai rekomenduojamų priemonių galima išgirsti ir „Asepto“, „Oktisepto“ ar „Cutasepto“ pavadinimus.
Tačiau šviežiam pirsingui tokios priemonės nėra geriausias pasirinkimas. Jos gali dirginti audinius ir apsunkinti gijimą. Pirsingas nėra paviršius, kurį būtina kuo stipriau „išdezinfekuoti“ – tai gyjantis kanalas, kuriam reikia kuo mažiau papildomų dirgiklių.
Todėl kasdienei priežiūrai rekomenduojame sterilų fiziologinį tirpalą. Mūsų studijoje naudojamas „NeilMed“ – tai paprasta ir švelni priemonė, tinkama viso gijimo metu.
2. Per dažnas arba pernelyg retas valymas
Kita dažnai pasitaikanti klaida – įsitikinimas, kad pirsingą reikia valyti tik tada, kai jis atrodo nešvarus. Kita vertus, kartais norisi valyti kuo dažniau, kad „viskas būtų sterilu“. Abu kraštutinumai – nerekomenduojami.
Įprastai patariame šviežią vėrimą valyti du kartus per dieną fiziologiniu tirpalu. To pakanka, kad vėrimo vieta būtų prižiūrėta, tačiau be reikalo nedirginama.
Jeigu aplink auskarą susidaro limfos „traiškanėlių“ ar šašelis, jo nereikėtų krapštyti pirštais. Sudrėkinkite vietą fiziologiniu tirpalu ir, jei reikia, švelniai pašalinkite suminkštėjusius nešvarumus.
3. Auskaro lietimas pirštais
„Tik pažiūrėsiu, kaip laikosi“ yra viena pavojingiausių frazių ką tik atliktam vėrimui.
Po vėrimo auskarą norisi paliesti, pasukti, pajudinti bei patikrinti, ar jis nestringa. Tačiau to daryti negalima. Ant rankų yra daugybė mikroorganizmų, o kiekvienas nereikalingas prisilietimas reiškia papildomą pirsingo vietos traumavimą.
Todėl po procedūros mūsų meistrės visada primena: auskaro be reikalo nelieskite, nesukite ir nejudinkite. Kuo mažiau trukdysite vėrimui, tuo daugiau galimybių kūnas turės ramiai gyti.
4. Per anksti pakeistas papuošalas
Net jei po kelių savaičių vėrimas atrodo puikiai, tai dar nereiškia, kad jis pilnai sugijo.
Gijimas vyksta ne tik išorėje. Vėrimo kanalas formuojasi audiniuose, todėl iš pirmo žvilgsnio gražiai atrodantis vėrimas iš tiesų gali tebebūti jautrus. Ypač svarbus momentas yra per ilgo kotelio pakeitimas trumpesniu (downsizingas) pradiniam patinimui atslūgus. Tačiau tai nėra tas pats, kas išsiimti gyjantį auskarą ir įsidėti naują grožio sumetimais.
Laiku atliktas downsizingas padeda išvengti nuolatinio auskaro kliuvimo, spaudimo ir traumavimo. Tačiau kada jį atlikti, priklauso nuo konkretaus vėrimo, todėl geriausia poreikį įvertinti pasitarus su profesionaliu pirseriu.
5. Nepastebimas vėrimo vietos traumavimas
Kartais vėrimo vietą erzina ne mūsų pasirinktos priežiūros priemonės, o visiškai įprasti kasdieniai veiksmai. Užkabiname auskarą rengdamiesi. Į jį įstringa plaukai. Šukuodamiesi netyčia kliudome vėrimo vietą. Miegodami kasnakt spaudžiame ausį į pagalvę. Kasdien klausomės muzikos su ausinėmis arba važinėjame dviračiu, dėvėdami šalmą, kuris nuolat liečia gyjančią pirsingo vietą.
Vienas toks atvejis greičiausiai nieko baisaus nepadarys. Problema prasideda tada, kai vėrimas traumuojamas nuolat.
Todėl pirmosiomis gijimo savaitėmis verta atkreipti dėmesį ne tik į tai, kaip prižiūrite vėrimo vietą, bet ir į tai, kaip gyvenate su nauju auskaru.
6. Kosmetikos naudojimas ties vėrimo vieta
Kremai, makiažas, plaukų priežiūros priemonės, kvepalai ir kiti kosmetikos produktai neturėtų patekti ant šviežio vėrimo.
Tai ypač aktualu kalbant apie ausis, nosį ar kitas veido vietas, kurioms prižiūrėti kosmetiką naudojame kasdien. Todėl geresnio gijimo vardan verta šiek tiek pakoreguoti rutiną ir vengti produkto ant ar prie pat žaizdelės.
Pirsingui šiuo metu nereikia papildomo grožio ritualo – jam reikia ramybės.
7. Grįžimas į pirtį ar vandens telkinius
Šiltasis sezonas – puikus metas naujam pirsingui, tačiau vasarą apstu ir gijimą apsunkinančių pramogų. Po vėrimo rekomenduojame bent mėnesį nesilankyti pirtyse. Taip pat nereikėtų nardinti vėrimo vietos į ežero, baseino ar jūros vandenį.
Tai ypač svarbu planuojant kūno vėrimus. Pavyzdžiui, jei svajojate apie bambos ar krūtinės spenelių pirsingą prieš atostogas prie jūros, iškart turėkite mintyje, kad vandens telkinio jums teks privengti.
Kaip tinkamai praustis?
Pirmąją parą po vėrimo geriau išvis nesimaudyti po dušu. O vėliau – drąsiai, tik svarbu nepersistengti ir vėrimo vietą po vandeniu laikyti kiek įmanoma trumpiau.
Nusiprausus rekomenduojame apipurkšti žaizdelę steriliu fiziologiniu tirpalu ir švelniai nusausinti. Tam galima naudoti švarų ausų krapštuką, atsargiai pašalinant ir aplink auskarą likusią drėgmę.
Svarbiausia netrinti, nekrapštyti ir kitaip nedirginti vėrimo.
Kuo mažiau trukdysime, tuo geriau
Pirsingo priežiūra iš esmės nėra sudėtinga. Dažniausiai daugiau problemų kyla ne dėl to, kad žmogus daro per mažai, o dėl to, kad bando padaryti per daug. Per daug dezinfekavimo, per dažnas valymas, nuolatinis auskaro lietimas ar ankstyvas jo keitimas gali tapti priežastimis, dėl kurių gijimas užsitęsia.
Todėl mūsų pagrindinis patarimas paprastas: tebūna švaru, švelnu ir kuo mažiau trukdžių.
O jei kyla abejonių, ar vėrimas gyja taip, kaip turėtų, nereikia ieškoti atsakymo internete ar dėl visa ko bandyti vis naujas priemones. Parašykite mums – įvertinusios situaciją patarsime, ką geriausia daryti toliau.
Juk kokybiškas pirsingas – tai ne tik gražus auskaras. Tai ir kantrybė, tinkama priežiūra bei pasitikėjimas procesu. 💙
