„Kiek laiko gis mano vėrimas?“ Tai – turbūt vienas dažniausių klausimų, kuriuos girdime studijoje. Ir, nors būtų labai patogu pateikti vieną konkretų skaičių, realybė – šiek tiek komplikuotensė.
Vieni vėrimai gyja vos kelis mėnesius, kitiems gali prireikti metų ar net daugiau. Gijimo trukmę lemia ne tik pasirinkta vieta, bet ir jūsų anatomija, gyvenimo būdas, bendra sveikatos būklė bei tai, kaip kruopščiai laikotės priežiūros rekomendacijų.
Šiame straipsnyje aptarsime, kurie vėrimai gyja greičiausiai, kurie reikalauja daugiausiai kantrybės, kodėl taip svarbu laiku pakeisti auskarą į trumpesnį ir ar tikrai galima vienu metu atlikti kelis naujus vėrimus.
Kodėl vėrimai iš esmės gyja ilgai?
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti keista, kad nedidelis vėrimas kartais gyja ilgiau nei žaizdos po kai kurių chirurginių procedūrų.
Tačiau verta prisiminti vieną svarbų dalyką: pirsingo metu į kūną įvedamas svetimkūnis – auskaras. Kitaip tariant, organizmas turi išmokti su juo gyventi.
Jeigu po vėrimo auskarą išimtume, organizmas stengtųsi kuo greičiau užverti susidariusį kanalą. Tačiau kadangi auskaras lieka vietoje, kūnas turi suformuoti stabilų kanalą aplink jį ir priimti jį kaip nuolatinę savo dalį.
Tam reikia laiko.
Kartais klientai nustemba išgirdę, kad kremzlės vėrimas gali gyti metus ar net ilgiau. Tačiau panašiai vyksta ir su kitais organizme esančiais implantais. Pavyzdžiui, dantų implantų integracija taip pat trunka mažiausiai kelis mėnesius. Todėl ilgas gijimas nėra ženklas, kad kažkas negerai – dažniausiai tai tiesiog natūralus biologinis procesas.
Kurie vėrimai gyja greičiausiai?
Jeigu kalbėtume apie ausis, greičiausiai gyja ausies spenelis. Kadangi šioje vietoje nėra kremzlės, kraujotaka yra geresnė, todėl organizmas gali efektyviau atkurti audinius.
Iš kitų kūno vietų gana greitai gyja:
- smiley,
- tongue web,
- septum.
Žinoma, tai nereiškia, kad šiuos vėrimus galima prižiūrėti atmestinai. Net ir greitai gyjantys vėrimai reikalauja tinkamos higienos bei kantrybės.
Kurie vėrimai gyja ilgiausiai?
Kai kurios vietos organizmui kelia gerokai daugiau iššūkių. Ausyse ilgiausiai gyja:
- antitragus,
- snug,
- industrial.
Šie vėrimai eina per storesnes ar mažiau kraujotakos turinčias kremzles, todėl gijimas gali užtrukti metus ar net ilgiau.
Iš kitų kūno vietų daugiausiai kantrybės pareikalauja:
- skruostų vėrimai,
- high nostrils,
- dahlia.
Tai nereiškia, kad šių vėrimų nereikėtų rinktis. Tiesiog svarbu iš anksto žinoti, jog jie pareikalaus daugiau priežiūros, daugiau kontrolinių vizitų ir daugiau kantrybės.
Vasarą ypač svarbu gerai apgalvoti vėrimo vietą
Prasidėjus vasarai natūraliai padaugėja norinčių pasipuošti naujais auskarais. Ir mes tikrai suprantame kodėl – juk norisi suspindėti atostogų metu. Tačiau prieš registruojantis patariame įsivertinti artimiausių mėnesių planus.
Jeigu jūsų laukia maudynės ežeruose, jūroje, baseinuose ar dažni apsilankymai pirtyse, kai kurie vėrimai gali būti ne pats praktiškiausias pasirinkimas būtent dabar.
Tai ypač aktualu bambos, krūtinės spenelių bei dermal vėrimams, kuriems pirmieji gijimo mėnesiai yra itin svarbūs.
Vandens telkiniuose esantys mikroorganizmai gali didinti komplikacijų riziką, o nuolatinė drėgmė ir karštis gali papildomai dirginti gyjančią vietą.
Todėl kartais verta pagalvoti strategiškai: gal šią vasarą rinktis ausies vėrimą, o ilgiau gyjančius vėrimus pasilikti rudeniui?
Mes visada mielai padėsime įvertinti situaciją ir pirsingui pasirinkti tokį laiką, kuris jums bus patogiausias.
Kodėl būtina sutrumpinti auskaro kotelį?
Vienas dažniausiai nuvertinamų gijimo etapų yra pirminio auskaro pakeitimas trumpesniu (angl. downsizing). Po vėrimo visuomet naudojamas ilgesnis papuošalas. Tai daroma tam, kad liktų vietos natūraliam tinimui.
Tačiau problema prasideda tuomet, kai tinimas atslūgsta, o ilgas auskaras lieka vietoje.
Tokiu atveju jis pradeda daugiau judėti, kabintis už plaukų, drabužių, rankšluosčių ar būti spaudžiamas miego metu. Dėl nuolatinio dirginimo vėrimas gali vėl patinti, o tada susidaro uždaras ratas: sudirgsta, aprimsta, vėl sudirgsta.
Dar svarbiau tai, kad dėl nuolatinio spaudimo ar traumavimo gali pradėti keistis pats kanalo kampas. Tokiais atvejais auskaras gali migruoti ir gyti netaisyklingai. Kartais klientai stebisi, kodėl vienas auskaras atrodo kreivas arba kodėl nebegalima įsidėti planuoto žiedelio. Dažnai viena iš priežasčių būna būtent laiku neatliktas kotelio pakeitimas.
Tačiau nereikėtų manyti, kad kotelio trumpinimas būtinas visiems vėrimams be išimties. Būtent todėl kontroliniai vizitai yra tokie svarbūs – jų metu įvertiname, kaip vyksta gijimas, ir nusprendžiame, ar auskarą keisti į trumpesnį. Tai – ne formalumas, o svarbi gijimo proceso dalis.
Ar galima kelis vėrimus atlikti vienu metu?
Trumpas atsakymas – dažniausiai taip. Tačiau viskas priklauso nuo konkrečios situacijos.
Vertiname ne tik tai, kokius vėrimus planuojate, bet ir bendrą organizmo būklę. Jeigu tuo metu jau turite kelis aktyviai gyjančius vėrimus, gali būti prasminga šiek tiek luktelėti.
Taip pat svarbi ir sveikatos būklė. Jei yra tam tikrų lėtinių susirgimų, pavyzdžiui, diabetas, organizmui gali būti sunkiau susidoroti su gijimo procesu. Tokiais atvejais dažnai rekomenduojame pradėti nuo mažesnio kiekio ir paprastesnių vėrimų.
Dažniausiai galima be problemų atlikti 2–3 naujus vėrimus vieno vizito metu, ypač jei jie suplanuoti toje pačioje ausyje. Būtent todėl taip mėgstame „ear styling“ procedūras – jos leidžia sukurti išbaigtą vaizdą iš karto, neapkraunant organizmo daugiau, nei reikėtų.
Kodėl nerekomenduojame verti abiejų ausų kremzlių vienu metu?
Ši rekomendacija ypač susijusi su sklandžiu gijimu. Daugelis žmonių miega ant šono, todėl įsivėrus kremzlės vėrimus abiejose ausyse gali paaiškėti, kad nebelieka pusės, ant kurios būtų galima ramiai miegoti. Dėl nuolatinio spaudimo vėrimo vieta gali sudirgti, patinti, pradėti pūliuoti ar net kreivėti.
Spaudimas nakties metu yra viena dažniausių užsitęsusio gijimo priežasčių. Todėl rekomenduojame pirmiausia susitvarkyti vieną pusę, leisti jai stabiliai gyti, o tik tuomet planuoti vėrimus kitoje ausyje.
Patikėkite – kai trečią naktį iš eilės bandysite rasti poziciją, kurioje neskaudėtų nei vienos ausies, šis sprendimas atrodys labai logiškas.
Kantrybė – svarbiausias gijimo proceso veiksnys
Šiuolaikiniame pasaulyje esame įpratę visko norėti greitai. Tačiau pirsingas gyja pagal biologijos, o ne pagal mūsų taisykles. Kartais atrodo, kad vėrimas jau sugijo, nes nebeskauda ir nebetinsta. Tačiau vidiniai audiniai dažnai vis dar aktyviai formuojasi bei stiprėja.
Būtent todėl svarbu neskubėti keisti auskarų, neeksperimentuoti su žiedeliais anksčiau laiko ir nepraleisti rekomenduojamų kontrolinių vizitų. Kuo daugiau kantrybės skirsite gijimo laikotarpiui, tuo didesnė tikimybė, kad rezultatas džiugins daugelį metų.
O jeigu nesate tikri, kiek laiko turėtų gyti jūsų vėrimas ir ar jau metas patrumpinti auskarą, visada galite parašyti mums žinutę arba suplanuoti vizitą. Kartais vienas trumpas pokalbis padeda išvengti ilgalaikių problemų. 💙
